suvažinėti

suvažinė́ti 1. intr., tr. DŽ¹, KŽ, LzŽ, Krš, Bt, Pc, Šl, Sml, PnmR, Slm, Dbk, Trgn, Skdt, Drsk, Grv nuvažiuoti kur ir sugrįžti: Jau jis suvažinė́jo kelegą J. Žiemą trumpa dienos, dvejų vėžių nesuvažinė́si Š. Jei gerai sarčiai bėgs, tai suvažinė́siu viena diena Gs. Vilniun suvažinė́t – reikėj[o] centnerį grūdų parduot Vlk. Lydon savažinė́jau ketriskart Zt. Kad žinotau, aš pats suvažinė́tau te pažiūrėt Lt. Vieną kartą suvažinėjęs atsisakiau nuo tarnystės Brž. Savažinė́j[o] pas dukterį ir sūnų Zt. Arklys buvo tik kermošiun suvažinė́t Dv. Dvyleka medinių tekinių išeina, kol į Rygą suvažinė́[ja] Btg. Šiandien turgų suvažinėjau visiškai be reikalo Sdk. Veždami rugius, lig pietų suvažinė́jam keturis kartus ant lauką Skrb. Tokį kelį kol suvažinė́si, i vakaras ateis Ll. Karalius su karaliene suvažinėjo kelionę sveiki BsPII285. | refl.: Kol suvažinė́sias, suvargsias Krš. 2. refl. važiuojant susirinkti, susivažiuoti iš visur: Tai kai jūs dabar visi susivažinė́jot? [p]Jrb. Ižg visų šalių suvažinėjos ir suėjos ant parašo DP39. 3. tr. ŠT296, Trk, Vkš, Krm, Brž, Krs, Ėr, Mžš, Pv, Ūd važiuojant partrenkti, užmušti: Par aguonos krislą būt suvažinė́ję [vaiką] Kvr. Pastaiko, kad ima ir sveiką suvažinė́ja Dg. Dviračiu žąsuką suvažinė́jo Kt. Tu mano šunelį suvažinėjai Brt. Nelįsk kaip varlė po ratais, – suvažinės TŽIII380. ^ Daržinė[je] velnias mamą suvažinė́[jo] (toks erzinimasis) Kzt. Kad mano toj sveikata, nesuvažinė́t nei arklys (toks sveikas) Drsk. | refl.: Susivažinė́jo jaunas vyras su traktoriu Antš. ║ sužeisti: Suvažinėjo šun[iui] kojas Kt. ║ važinėjant sudaužyti: O jis pasikinkė ketvertą arklių in bričką, atvažiav[o] an rinkos, suvažinėjo jai visus tuos puodus BsPIV177. 4. tr. K, Rtr, KŽ per keletą kartų suvežti: Šieną suvežti, suvažinė́ti KII382. 5. refl. tr. važinėjant susirinkti: Pervažiavęs per ūlyčias vis da susvažinė́siu grūdų duonai Dkšt. 6. tr. Vkš, Lp važinėjant sukietinti, suplūkti: Kelias geras, suvažinė́tas Jrb. Grumtai kai plytos – suvažinė́ta buvo [žemė] Jsv. Iš žiemos suvažinėti keliai LzP. | refl.: Palaukim, iki keliai susivažinė̃s Dkš. ║ važinėjant išgadinti: Suvažinė́ta pieva, nėr kas šienauna Dglš. Nepaspėjai nuspjaut, ir suvažinė́ja pievas, veždami šieną Trgn. | refl.: Čia tai susivažinė́ja žolė Slm. 7. tr. važinėjant apdirbti: Lig pusdienėlio ir suvažinė́jau aš tuos pūdymus Jnšk. 8. tr. M, Rtr, TDrIV29(Ml), DŽ, KŽ, Brt, Tvr važinėjant nuvarginti, nukankinti: Tas vėjavaikis paėmė ir suvažinė́jo gerą arklį Ėr. Vieną arklį, kitą suvažinė́jo, sulakstė paėmęs iš žmonių Krkn. Kadaste buvo geras arklys, ale dar̃ jau suvažinė́tas Pls. Gailis, mergele, gailis man tave, aš suvažinėjau žirgelį, važinėdamas in tave (d.) Ml. | refl.: Buvo arkliukas nieko, ale susivažinė́jo Auk. 9. tr. Alv, Lš važinėjant sudėvėti: Dviratį jau visai suvažinė́jau Mrj. Aš keturis suvažinėjau dviračius, buvau važiuotoja, oi! Drsk. Čia jau senas balnelis, suvažinė́jo kiti Avl. Su tais šliperiais visai suvažinėjau šlajas Žem. | Mano leidimas labai suvažinė́tas (daug kartų su juo važiuota) Rk. | refl.: Mašina ir ta susivažinė́ja Dgp. | A, jau susvažinė́jo peilis Pst. | prk.: Varge ir klapatuos gyvenant, greit gali ir protas susvažinė́t Vj. Buvo gražus, ale susvažinė́jo (juok. paseno) DrskŽ. 10. tr. prk. važinėjant įsitaisyti: Važinėja važinėja ir nesuvažinė́ja jokios (neranda žmonos) Šmn. | refl. tr.: Važinėjo važinėjo merga i susivažinė́jo bėdą Rdn. 11. tr. prk. nuvalkioti: Kokia čia be mergiotė, bernelių suvažinė́ta Ds. | refl.: Paskui tep greit ir susvažinė́ja [mergos] Str. 12. intr. Skp prk. suduoti, sukirsti: Kad suvažinė́jo jam per ausį, tai tas ir žnegterė[jo] Prng.

◊ kaĩp suvažinė́tas Tr apie netikusį ko elgesį (kalbą, darbą): Ir pašnekėjo kaip suvažinėtas: ne į torą, ne į mietą Ggr. Šneka kaĩp suvažinė́tas Snt. Dirba kaĩp suvažinė́tas Msn.

\ važinėti; apvažinėti; atvažinėti; davažinėti; įvažinėti; išvažinėti; paišvažinėti; nuvažinėti; pavažinėti; parvažinėti; paparvažinėti; pervažinėti; pravažinėti; privažinėti; razvažinėti; suvažinėti; užvažinėti